- vienaarklis
- vienaar̃klis, -ė adj., smob. (2) DŽ1, vienaárklis (1) BŽ313, Snt 1. ETŽ, Kp kas turi vieną arklį: Vienaarklis valstietis rš. Vienaarklis artojas rš. Vienaar̃kliai pradeda kur raišiot [savo arklius] pagubiuos Kp. 2. NdŽ, Antš kuris vieno arklio traukiamas: Greit vienaar̃kliai [vežimai] jau bus baigta Slm. Į kapines išsirikiuoja ilgos virtinės vienaarklių vežimų sp. Vienaarklės akėčios rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.